Šiandien pašnekėsim apie Taro kortų kalades: kaip išsirinkti mokomąją ar darbui skirtą Taro kortų kaladę? Kaip su ja elgtis, kiek jų turėti ir pan…
Kaip išsirinkti Taro kortų kaladę?
Šiais laikais yra nesuskaičiuojamas kiekis Taro kaladžių, skaičius jau senai peržengė tūkstantį ir tai tik tos, kurias gali gauti bet kas… O kiek dar privačių, vienkartinių variantų?.. Aš pati turiu ir kartais naudoju man asmeniškai sukurtą-pieštą kaladę…
Trumpai apžvelkim kalades pagal jų panaudojimą. Visi pradedantys Taro kortų aiškintojai turi nuo kažko pradėti, ar ne? Tad mums reikia išsirinkti mokomąją kaladę. Savaime suprantama, kad tokia kalade gali būti bet kuri iš kažkada sukurtų. Mes siūlome Raider-Waite Tarot kaladę ir tam yra keletas paprastų priežasčių: tai viena iš labiausiai paplitusių ir lengviausiai gaunamų Taro kaladžių, ganėtinai paprasta rasti gal ir ne geriausios kokybės kaladę, bet už prieinamą kainą. Kitas labai vertingas bruožas yra tai, kad paveiksliukai yra labai aiškūs, nesudėtingi, neperkrauti sudėtingomis detalėmis ir informatyvūs, o kortų reikšmė ir esmė yra tiesiogiai susijusi su vaizdiniu.
Žinoma, visokių žmonių yra. Kai kure yra linkę jau nuo pat pradžios pasirinkti ką nors sudėtingesnio. Pavyzdžiui, A.Crowley kaladę, kuri tikrai labai didinga, pakankamai sudėtinga ir graži. Daug laiko turintys tyrinėtojai paskaičiavo, kad 78-iose šios kaladės kortose pavaizduota daugiau nei 1700 įvairiausių simbolių, nekalbant jau apie tai, kad šias kortas suprasti reikia bent minimalių astrologijos, numerologijos ir Kabalos žinių.
Viskas pakankamai paprasta: kai žmogus mokosi groti fortepijonu, jis juk pradeda nuo „Du gaideliai”, o ne nuo Mocarto simfonijų, ar ne taip? Bet, taip, jūsų teisė rinktis.
Na, o po to, kai įgavę padines žinias pasijausite, kad jau galima eiti toliau, jums reikės darbinės kaladės.
Kiek kaladžių reikia?
Buvo laikas, kai aš pati su savimi nešiodavausi bent keturias kalades – viena darbo ir verslo reikalams, kita – meilės ir santykių būrimams, trečia – maginiam ritualui, ketvirta – tik sau… Tačiau su laiku ir praktika ateina suvokimas, kad reikia vos vienos ar dviejų. Aš pati dabar vietoje anksčiau nuolat naudotų keturių, šiandien apsiriboju viena, kurią pasirenku pagal tos dienos nuotaiką, tačiau ir dabar galiu pasakyti, kad artimiausia man išlieka Raider-Waite Taro kaladė. Šiais laikais kai kurie naujų kortų kūrėjai taip nuklysta į lankas nuo tų, kaip ir klasikinių, reikšmių ir simbolių, kad turbūt ir patys nebežino ką norėjo pasakyti ir galutiniame variante belieka tik tai, kad vadiname jas Taro kortomis ir jų yra septyniasdešimt aštuonios, o visa kita netenka prasmės.
Kaip ir minėjau, aš asmeniškai esu linkusi prie klasikos, kuri niekaip neišeina iš mados. Ir kas dar svarbiau, ir toliau išlieka patikimu šaltiniu darbe ir gyvenime. Kad ir kaip ten bebūtų, reikia nepamiršti, kad tarologo darbas – tai kartu ir nedidelis šou. Kartais spalvingesnės, mistiškesnės ir paslaptingesnės kaladės naudojimas seanso metu labiau prikausto kliento dėmesį.
Bet kuriuo atveju, manau, kad pirminė ir viena iš svarbiausių kaladės pasirinkimo sąlygų turėtų būti pagal tokį kriterijų kaip „patinka-nepatinka”. Piešiniai, kortų dydis, popieriaus kokybė ir faktūra – viskas turi savo įtaką ir reikšmę. Įsivaizduokite savo nusivylimą, kai kataloge pamatyta ir nusipirkta kortų kaladė su nuostabiais piešiniais pagaliau atkeliauja į jūsų namus, jūs pradarote dėžutę, o ten kortos, kurių piešiniai ir toliau išlieka gražūs, bet kortų kokybė pasibaisėtina. Kad ir kaip, iš vienos pusės, ta kaladė jums patinka, manau, kad mažai šansų, jog ja naudositės praktikoje…
Galiausiai, ateina laikas, kai tarologas pavargsta nuo kaladės, o kaladė pavargsta nuo tarologo. Ir tai visiškai normalus reiškinys. Kaip ir muzika, jei nuolat klausysi vieną ir tą patį, anksčiau ar vėliau tas kūrinys nusibos. Taip ir su Taro kaladėm. Tai viena iš priežasčių kodėl verta turėti bent kelias kalades, taip sakant, rezervą. Yra ir kitos, visai paprastos ir žemiškos priežastys, kodėl verta turėti keletą kaladžių: netyčia užpylėte kavos, vaikas nuplėšė kampą, o gal paprasčiausiai ji „perdegė” ir „nebeveikia”, nebesukelia jokių emocijų ar vaizdinių. „Pavargusi” kaladė būrimo, aiškinimo procesą gali paversti ilgu, sudėtingu ir varginančiu, tuo tarpu naujai paimta kortų dėžutė tą procesą gali paversti nauja malonia patirtimi.
Verta paminėti ir kolekcines kalades. Kiekvienas pagal save sprendžia pagal kokius kriterijus jis tas kortas kolekcionuos. Tačiau kortų apžiūra, paveikslėlių nagrinėjimas, kaladės sukeliami pojūčiai ir nepaaiškinami energijų antplūdžiai ar atoslūgiai gali ne tik suteikti daugiau informacijos apie kažkurią konkrečią kortą, bet ir apie pačią kaladę.
Nepamirškime ir mados „klyksmų”. Atsiradus vienai ar kitai naujai kaladei, tampa mada būtinai tokią įsigyti, tačiau ar tikrai būtina? Mada praeina, ne visos kaladės „prilimpa”. Pasikliaukite intuicija ir asmeniniais pojūčiais. Arba tiesiog išlikite ištikimi klasikai.
Santykiai su kalade
Jei per daug nesigilinsime į jokias mistikas, tai septyniasdešimt aštuonios kortelės su paveiksliukais – galingas, patogus ir gerai subalansuotas instrumentas. Joks meistras, jei tai tikras meistras, nesielgs su savo įrankiais ir instrumentais lengvabūdiškai ir nerūpestingai. Būtent pagarbus elgesys su savo įrankiais ir yra tikro meistro požymis. Bet kaip ir turbūt visose srityse, taip ir čia, kai kurie tarologai savo kalades paverčia tikrais fetišais – kortos dedamos į specialų maišelį, kuris dedamas į specialią dėžutę, kuri laikoma ant trečios lentynos apsupta kristalų, žvakių ir smilkalų – viskas virsta į maniją. Nesakau, kad reikia visko atsisakyti. Pavyzdžiui, maišeliai gali tikrai labai praversti, ypač jei norite, kad pati dėžutė tarnautų ilgiau ir neprarastų savo pirminės išvaizdos.
Kaladės – veteranai
Ką gi daryti ir kur dėti tas kalades, kurios savo „atitarnavo”? Kiekvienam savaip. Aš dedu jas į atskirą dėžutę (kaip tikra maniakė), o vėliau dovanoju jas savo mokiniams. Gal būt ji ir netinka darbui, bet puikiai tinka būti mokomąja kalade pradedančiam studijas žmogeliui. Malonu, kai „pasenusios” kaladės atgimsta naujam gyvenimui, o ne lieka dulkėti palėpėje.
Apie mini kalades
Be to, kad egzistuoja standartinio dydžio kaladės, yra dar ir mini kaladės. Tokios kaladės labai praverčia, kai fiziškai neturite didelio paviršiaus kortų dėlionėms, kai tenka burti tiesiog čia ir dabar vietoje kieto pagrindo pasinaudojant papke, lagaminu dokumentams ar knyga, krepšyje vietos beveik neužima ar telpa į kišenę.