TARO KORTOS

78 Taro kortos skirstomos į du arkanus –  Didysis Arkanas ir Mažasis Arkanas. 

Šiame skyriuje rasite pagrindinius Taro kortų aprašymus ir dažniausiai vartojamas reikšmes.

Didieji Arkanai – sudaryti iš 22 simbolinių plokštelių. Jų prasmę galima greitai suprasti ir įsiminti, jei nebus pabijota įdėmiai jas išsinagrinėti: vieną po kitos, atidžiai stebint jų prasmę ir reikšmę.
Atminties atpalaidavimui pateikiama ši taisyklė: pirmos septynios kortos dažniausiai reiškia Intelektualią žmogaus pusę; po jų kitos septynios – Moralinę pusę, o septynios paskutinės nurodo Įvairius realius žmogaus gyvenimo įvykius.

Mažuosius Arkanus sudaro keturios mostys: lazdos (žąslai, kryžiai), taurės (širdys), kardai  (kalavijai/kristalai, vynai) ir dinarai (monetos/diskai/pasauliai, būgnai). Kiekvieną mostį sudaro 14 kortų.

Lazdų mostis – prasiskverbia į Išsipildymo sferą; atitinka ugnies ženklus (avinas, liūtas, šaulys);
Taurių mostis – į Jausmų sferą; atitinka vandens ženklus (vėžys, skorpionas, žuvys);
Kalavijų mostis – į Ketinimų sferą; atitinka oro ženklus (dvyniai, svarstyklės, vandenis);
Diskų mostis – į Likimo/Atpildo sferą; atitinka žemės ženklus (jautis, mergelė, ožiaragis).

Kai dėliojate Mažuosius Arkanus, kad galėtumėt atsakyt į kito žmogaus klausimą, atminkite, jog tas žmogus neprivalo klausimo užduoti balsu – jūs galite nežinoti, bet privalote teisingai aiškinti pačias kortas. Jų reikšmė plati, tad pabandykite „užkabinti” visas įmanomas sferas, o klausėjas atsirinks tai, kas tiesiogiai liečia jo klausimą…
Mažųjų Arkanų galima išrinkti kortą, kuri simbolizuoja vieną ar kitą žmogų. Buriant kartu su Didžiaisiais Arkanais, patariama ją įsiminti.
Kiekviena figūrinė korta gali atitikti žmogaus lytį ir amžių (berniukas atitinka vaiką arba jaunuolį; riteris – jauną žmogų; karalius – vyrą; karalienė – moterį). Vienok, reikia atsiminti, kad riba tarp amžių santykinė; be to karalienė kartais gali reikšti ir vyrą, kaip berniukas ir riteris – moterį.

ŠIEK TIEK ISTORIJOS…

Šiandien pasaulyje yra apie 400 Taro kortų rūšių. Suskaičiavus visas istorines ir kolekcionierių kortas, įvairiausių pavyzdžių kiekis lengvai viršytų kelis tūkstančius. Tarp jų visų daugiausiai yra ir labiausiai paplitusi Waite-Tarot kaladė, taip pat žinoma kaip Rider-Tarot arba Rider-Waite-Tarot. Ši sutartinė kortų kaladė buvo išleista 1909 metais Londone Rider leidykloje. Šios kortos dabar tapo tokios populiarios, kad dauguma žmonių tapatina Taro būtent su jomis.

RiderWaite-A1

Žinoma, kad kortos yra labai senos, bet iš tiesų niekas nežino nei tikrojo jų kilmės laikotarpio, nei priežasties. Esame įpratę Taro kortas laikyti okultiniu ir senoviniu būrimo būdu. Žmonėms atrodo, kad Taro kortų šaknys siekia Senovės Egiptą su visomis jo paslaptimis ar ezoterinį kabalos mokslą vien todėl, kad ant jų pavaizduoti okultiniai simboliai. Tą nuomonę patvirtino prancūzas Kuras de Žebelenas (C. de Gebelin), 1772 m. išleidęs gana nemokšišką, bet populiarą knygą “Primityvusis pasaulis” (Le Monde Primitif), kurioje paskelbė, jog Taro kortoms jau 3757 metai, o sukūrė jas senovės egiptiečiai tam, kad išreikštų visų žinių sintezę. Tačiau šioje knygoje pateiktų kortų pavyzdžiai yra ne senesni kaip iš XVI a., o skaitmenų ir piešinių deriniai – dar vėlesnių laikų…

Sakoma, kad tiesa apie Taro kortas labai paprasta: iš pradžių šios kortos daugiausia buvo naudojamos žaidimui. Burti jomis pradėta ne anksčiau kaip 1527 m.

Pateikęs savo paties sukurtą Taro kortų istoriją ir susiejęs jas su Egiptu, de Žebelenas paskatino jų kaip būrimo priemonės vystymąsi. Vienas tokių Taro kortų variantų buvo Alisterio Kroulio (Crowley) sukurta Taro kortų kaladė Didysis Žvėris, kuri neturi nieko bendra su Taro simbolika, bet įkūnija sinkretinį okultizmą.

Crowley-A

Iš XV a. išliko daug įdomių ranka pieštų Taro kortų kaladžių. Šios kortos buvo paskelbtos garsiame akademiniame leidinyje “Taro faksimilės” (Tarot facsimiles), o kai kuriuos rinkinius būrėjai naudoja iki šiol. Vienas iš įdomesnių tokių restauruotų rinkinių yra originali ranka piešta Viskončių-Sforcų kaladė (Visconti-Sforza), pagaminta Milane XV a. viduryje. Šiose kortose pamatysite tik piešinį – nei skaičių, nei žodžių čia nėra.

Seniausią išlikusią prancūzų Taro kortų kaladę sukūrė Katelenas Žofrua (Geofroy) Lione apie 1557 m. Tačiau tai, kad žaidimas Taro kortomis paminėtas 1534 m. išleistame F.Rablė (Rabelais) romane “Gargantiua” ir keliuose kituose prancūziškuose šaltiniuose, rodo, kad tokių kortų Prancūzijoje būta jau mažiausiai prieš ketvirtį amžiaus. Išliko 38 kortos, kurių personažai pavaizduoti apsirengę netradiciniais kostiumais – papūgos, gaidžio, liūto. Dvylika didžiųjų arkanų kortos nupieštos pagal klasikinę prancūzų tradiciją (vadinamoji Marselio kaladė) ir atitinka okultinius reikalavimus.  Ši senovinė kaladė viena pirmųjų buvo pritaikyta ateities būrimui.

Dar vieną seną prancūzišką kaladę (ko gero, seniausią išlikusį pilną rinkinį) išleido Andre Dimanšas (Dimanche) 1984 m. Originalai buvo nuspalvinti trafareto būdu. Manoma, jog visos 78 kortos buvo sukurtos XVII a. pradžioje. Dabar jos vadinamos Paryžiaus Taro (Tarot de Paris).

Naujaisiais laikais populiari tapo Virto kaladė. Ją nupiešė žymus okultistas ir arkanų simbolikos žinovas Osvaldas Virtas (Wirth). Jis taip pat parašė kortų reikšmių analizę, dar ir dabar taikomą kortų būrime. Atskirų kortų simbolika tarpusavyje yra susijusi. Autorius rėmėsi XIX a. ezoterine tradicija ir kiekvieną didžiojo arkano kortą siejo su kuria nors iš dvidešimt dviejų hebrajų alfabeto raidžių. Slapta kiekvienos kortos struktūra ir simbolika siejasi su okultine tradicija, jose daug kabalos, alchemijos, astrologijos elementų. Nors ir sudėtingos, Virto kortos turi labai daug vidinių reikšmių ir yra labai praktiškos. Jei būrėjas gerai išmano slaptą okultinį mokslą, kortų deriniuose jis ras begalę idėjų. Didžiausia Virto kaladės vertė yra ta, kad jos dizaineris 1927 m. išleido smulkius nurodymus, kaip interpretuoti piešinių (kuriuose laikomasi Marselio tradicijos) arkaninę simboliką. Ranka piešta originali 1889 m. Virto kaladė yra didelė retenybė, nes šios kortos buvo išleistos tik šimto egzempliorių tiražu; rinkinys vadinamas Toto knyga (Livre de Thot).

Virto didžiąją arkaną ir 56 naujai sukurtas mažosios arkanos kortas metalinėmis spalvomis su prancūziškais pavadinimais ir hebrajų raidžių atitikmenimis išspausdino A.G. Miuleris (Müller) Šveicarijoje.

Comments are closed.